Gal kažkam skamba banalu, bet tam, kad sukurti paltą, mes pradedam nuo pačio paprasčiausio ir ilgiausiai užtrunkamo dalyko
Mes susipažįstam su audiniu. Kokia jo struktūra, sudėtis. Patriname, pakarpome, o kartais net padeginame.
Dabar rinkoje galima rasti visko ko širdis geidžia.
Nuo prabangiausio audinio iki idealiai padirbtos sintetikos.
Netgi medvilnę galime suskirstyti į kokybišką ir visai nekokia… dėja, tokios šių dienų realijos.
Mes investuojame į kokybę, nes pirmiausia vertiname MOTERĮ, kuri nešios mūsų sukurtus gaminius.
Mylime, tai ką darome ir darome, tai gerai
Jeigu norite, kad Jūsų paltas atliktų savo funkcija ir Jus sušildytų rinkitės natūralius audinius- avies, angoros, mohero, alpakos vilna ar kašmyro vilna. Taip pat nuostabiai atrodo jų miksai:
Mohera – vilna, gaunama iš Angoros ožkų, kurios pirmiausiai buvo auginamos Mažojoje Azijoje, o šiandien jų galima rasti ir Ispanijoje, Pietų Afrikoje, Australijoje. Mohera yra minkšta, švelni ir tvirta, todėl siūluose ir audiniuose jos dažnai būna daugiau nei angoros vilnos. Mohera dažnai verpiama su rišančiuoju siūlu (šilku, nailonu, poliamidu), nes moheros pluoštas pats atsiskiria į atskirus plaukelius, todėl neįmanoma pagaminti 100% moheros siūlų. Labiausiai vertinama yra mohera su šilku dėl tokio pluošto naturalumo, švelnumo ir šilkinio žvilgesio. Dideli ir glotnūs moheros pūkai verčia šią vilną žvilgėti, padeda sugerti ir gražiai atspindėti dažus. Pati prabangiausia ir gražiausia mohera (Kid Mohera) yra gaunama iš Angoros ožkos ožiuko jo pirmo kirpimo metu.
Kašmyro vilna – tai turbūt pati prabangiausia vilna, gaunama iš Indijoje, Kinijoje, Tibete, Mongolijoje ir dar keliose šalyse auginamų Kašmyro ožkų. Vilnos plaukas yra cilindro formos ir turi švelnų, šilkinį blizgesį. Kašmyras yra labai lengvas ir šiltas. Prabangiųjų audinių žaliava yra minkštas apatinis Kašmyro ožkų plaukas, kuris yra ne kerpamas kaip avių, o atsargiai iššukuojamas. Iš ožio pavyksta iššukuoti 150 – 200 g, o iš ožkos – vos 100 g tinkamos žaliavos. Aukščiausios kokybės kašmyras gaunamas vidinės Mongolijos regione.
Angoros vilna – tai Angoros triušių vilna. Angoros triušis kilęs iš Turkijos ir Juodosios jūros regiono. Tai pati minkščiausia ir ploniausia vilna, turinti palyginti ilga plauką (ilgis gali siekti net 5- 6 cm). Kasmet nuo Angoros triušio nukerpama 0,9 – 1,1 kg vilnos. Angoros vilna nėra labai patvari, todėl dažnai yra maišoma su kitais pluoštais.
Alpakos vilna – prabangi vilna, lengvesnė nei avies, švelni kaip merinosų ir spindinti kaip šilkas. Alpaka yra kupranugarių šeimos porakanopis žinduolis, šiek tiek panašus i lamą tik mažesnis. Alpakos auginamos Ekvadoro, Peru, šiaurės Bolivijos ir šiaurės Čilės Anduose, aukščiuose nuo 3500 m iki 5000 m virš jūros lygio. Drabužiai iš alpakos vilnos yra švelnūs, minkšti, labai šilti ir patvarūs. Priklausomai nuo alpakos amžiaus bei veislės, jos vilna vidutiniškai 4 – 6 kartus geriau išlaiko šilumą nei avies, yra labai tvirta, sunkiai veliasi ir lamdosi. Ši vilna neturi savyje lanolino, joje niekada neužsiveis kandys ir dulkių erkutės, todėl gali būti tinkama dėvėti alergiškiems žmonėms. Alpaka kerpama tik kartą per dvejus metus ir tik taip, kad šiam gyvūnui būtų užtikrinta apsauga nuo atšiaurių gyvenimo sąlygų. Kerpant alpaką gaunama vos 3 – 3,5 kg vilnos (pavyzdžiui, tam tikros veislės avys per metus užaugina 6 – 7 kg vilnos).
Vilna nuo pat akmens amžiaus iki šių dienų buvo ir yra vertinama kaip vienas geriausių natūralių audinių. Vilna ne tik puikiai šildo, bet ir yra atspari dėvėjimuisi, glamžymuisi, turi savybių išstumti drėgmę. Vilna išgaunama perdirbant avių, ar kitų vilną auginančių gyvūnų „plaukus“. Vilna skiriasi savo pluoštų storiu ir ilgiu, tad skiriasi ir vilnos savybės. Pigiausia vilna „kanda“ labiausiai. Ji bus kieta, turės daug atsiskiriančių plaušelių. Kokybiška vilna yra kur kas švelnesnė ir beveik „nesikandžioja“, todėl tiks ir jautresnės odos žmonėms.
Vilnos kokybė apsprendžiama keliais parametrais: plauko storiu, banguotumu, išeiga, spalva ir plaušų tvirtumu. Pats svarbiausias yra vilnos plauko storis, nuo kurio priklauso kaina ir vilnos panaudojimas. Plonesnė nei 15,5 mikrono vilna yra pati prabangiausia ir švelniausia bei yra naudojama ypač aukštos kokybės drabužiams gaminti. Storesnės vilnos pluoštai (35 mikronų ir storesni) yra naudojami kilimų gamyboje. Drabužiams, kurie turi tiesioginį kontaktą su oda dažniausiai naudojama vilna yra 25 mikronų storio ir plonesnė; storesnė vilna per daug kanda, todėl yra tinkama tik viršutiniams drabužiams (megztiniams, paltams ir pan.).
Dažniausiai pramonėje naudojamos vilnos rūšys:
- Merino vilna – Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje auginamų avių vilna, kuri pasižymi švelnumu bei gera apsauga nuo UV spindulių.
- Šetlando vilna – Šetlando salose (Škotija) auginamų avių vilna pasižymi aukštu tankumu ir blizgiu.
- Ėriukų vilna yra pati prašmatniausia ir labiausia vertinama. Ji gaunama pirmuoju kirpimu nuo maždaug 7 mėnesių amžiaus ėriukų.
Keletas įdomių faktų apie vilną:
- Vilna yra 7 kartus atsparesnė dėvėjimuisi nei medvilnė ir net 10 kartų nei šilkas. Apskaičiuota, kad net ir sulenkus-ištiesus vilnos pluoštą 20 000 kartų, vilna nepraranda savo pirminių savybių. Tad jei tinkamai prižiūrėsite vilnonius gaminius, jie tarnaus ne vienerius metus.
- Vilna yra nedegi.
- Vilna turi savybę ištempta grįžti į savo pradinę formą. Šis pluoštas gali išsitempti iki trečdalio.
- Vilnos struktūra įdomi tuo, kad tarpeliuose tarp ląstelių ji gali laikyti drėgmę, kurios visai nesijaus. Vilna natūraliai stumia drėgmės perteklių į sausą dalį, taip ji greičiau išgarinama.
- Trys ketvirtadaliai pasaulio vilnos yra pagaminama šiltuose kraštuose, tačiau du trečdaliai vilnos gaminių yra nuperkami šiauriniuose kraštuose.
- 60% visos pagaminamos vilnos yra sunaudojama drabužių pramonėje.
- Per metus pasaulyje pagaminama apie 1,35 milijono tonų vilnos; ketvirtadalis viso kiekio – Australijoje.
- Net 85% Australijoje išgaunamos vilnos parduodama aukcionuose; tik 5 procentai nuperkama elektroniniu būdu.
- Vilną augina ne tik avys, bet ir alpakos, ožkos, triušiai ar net bebrai (žinoma, ne visų iš išvardintų gyvūnų vilna yra naudojama pramonėje, bet tik tam tikrų rūšių).
- Dar nuo seno kalbama, kad kandantys vilnos gaminiai gerina kraujotaką, tačiau nėra atlikta tyrimų, kurie pagrįstų šį teiginį.
Kaip ir kiti audiniai, vilna yra dažnai maišoma su dirbtiniais pluoštais. Kadangi šis pluoštas nėra tamprus, elastanas(suteikia tamprumo) yra dažna priemaiša. Plona vilna dažnai maišoma su dirbtiniais pluoštais, kurie suteikia gaminiui papildomo atsparumo dėvėjimuisi.
Kalbant apie vilnonių gaminių priežiūrą, kaip ir visuomet reikėtų vadovautis gamintojo nurodymais. Vieninga taisyklė – naudoti kuo mažiau stiprios chemijos ir džiovinti ištiestą, bet nepakabintą.